„Hesburger“ tyrimas: lietuviai vis aktyviau domisi informacija apie maisto sudėtį

Lietuvos gyventojams renkantis greitojo maisto restoraną, vis svarbesnė tampa informacija apie patiekalų sudėtį bei specialūs pasiūlymai vaikams – per metus šių pasirinkimo kriterijų svarba ženkliai išaugo. Na, o du svarbiausi aspektai, kuriais remiasi visų trijų Baltijos šalių gyventojai, rinkdamiesi greitojo maisto restoraną, išlieka tie patys – absoliuti dauguma pageidauja, kad maistas būtų skanus ir tinkamai patiektas. Šiuos ir kitus gyventojų įpročius atskleidė nepriklausomas greitojo maisto rinkos tyrimas, kurį „Hesburger“ restoranų tinklo užsakymu kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlieka tyrimų bendrovė „Socio Uuringukeskus“.

Vis daugiau domisi maisto sudėtimi

Tyrimo duomenimis, apie 90 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų pirmiausia pageidauja, kad greitojo maisto restoranuose maistas būtų skanus ir teisingai patiekiamas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad maistas šiuose restoranuose būtų pagamintas iš kokybiškų produktų. Reikliausi produktų žaliavos kokybei yra latviai – tai svarbu 89 proc. šios šalies respondentų, šį kriterijų įvertina 85 proc. lietuvių, o Estijoje į tai atsižvelgia kiek mažiau respondentų – 79 proc.

Lietuvoje per metus ženkliai padaugėjo gyventojų, kurie rinkdamiesi greitojo maisto restoraną, domisi informacija apie maisto sudėtį – tai svarbu 55 proc. respondentų. Palyginti su 2015 m., šis rodiklis išaugo net 8 procentiniais punktais.

„Dirbdami visose Baltijos šalyse, galime įvertinti šių rinkų panašumus bei skirtumus, o taip pat – naujas tendencijas. Matome, kad Lietuvos gyventojai gerokai aktyviau ėmė domėtis informacija, iš kokių ingredientų pagaminti patiekalai, jiems rūpi, kad žaliavos būtų kokybiškos. Reikliausi šiuo požiūriu išlieka latviai – jie labiausiai iš visų domisi pateikiama informacija apie greitojo maisto restoranų patiekalų sudėtį (72 proc.), o Estijoje ši informacija yra svarbi mažiau nei pusei (46 proc.) apklaustųjų“, - pastebi „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.

Kada renkasi greitojo maisto restoraną

Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gyventojai greitojo maisto restoranus pirmiausia renkasi tuomet, kai reikia greitai numalšinti alkį. Šiuo požiūriu itin išsiskiria estai – pagrindinį tikslą greitai pasisotinti nurodė net 74 proc. Estijos respondentų, Lietuvoje tokių buvo 48 proc., Latvijoje – 64 proc. Daugiausiai – beveik trečdalis respondentų visose šalyse – nurodė, kad šiam tikslui jie dažniausiai renkasi „Hesburger“. 

Tuo tarpu lietuviai gerokai dažniau negu kaimynai greitojo maisto restoranus renkasi norėdami praleisti laiką su draugais (40 proc.) ir pavalgyti kartu su šeima (34 proc.). Kad greitojo maisto restoranuose lankosi su draugais, nurodė trečdalis estų ir ketvirtadalis latvių. Su šeimomis į juos atvyksta penktadalis estų, o Latvijoje šis rodiklis išaugo nuo 19 proc. pernai iki 23 proc. šiemet.

Patraukli vieta šeimoms

„Dar viena įdomi tendencija, kurią matome ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje – per metus gerokai išaugusi specialių pasiūlymų vaikams svarba. Be to, Latvijoje ženkliai padaugėjo respondentų, kurie greitojo maisto restoranuose lankosi kartu su šeimomis. Nors nuo lietuvių jie šiuo požiūriu kol kas dar atsilieka, bet akivaizdu, kad greitojo maisto restoranai, siūlydami didelę produktų įvairovę ir vaikams draugišką aplinką, yra patraukli vieta šeimoms”, - sakė I.Salmela.

Apklausos duomenimis, restoranų pasiūlymai vaikams yra aktualūs 55 proc. lietuvių ir net 60 proc. latvių. Pernai šį kriterijų kaip svarbų buvo nurodę gerokai mažiau – 47 proc. lietuvių ir 49 proc. latvių. Estai šį kriterijų vertina mažiausiai tarp Baltijos šalių – tik 37 proc. nurodė, kad jiems tai yra aktualu.

Apklausos duomenimis, Lietuvoje populiariausių greitojo maisto restoranų trejetuką sudaro „Hesburger“, „McDonald‘s“ ir „Čili“ – kiekvieną iš jų kaip savo mėgstamiausią restoraną įvardijo panaši respondentų dalis – nuo 15 iki 18 proc. Latvijoje ir Estijoje daugiausia respondentų kaip mėgstamiausią nurodė „Hesburger” tinklą.

„Hesburger“ užsakymu 2016 m. lapkritį atlikto reprezentatyvaus tyrimo metu elektroninės apklausos būdu apklausti 15-49 metų amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Visose trijose šalyse apklausta po 1000 respondentų